- gropis
- ×grõpis (vok. Grapen) sm. (2) 1. katilas, puodas valgiams virti: Mūsų grõpis labai didelis Klp. Čigonas išsitraukė iš maišo akėtvirbalius, įdėjo į gropį ir ėmė virti TDrVII176 (Klp). Įpilk į gropį tą vandenį Plik. 2. Klp viryklės viršaus ketinis lankainis: Įkrito grõpis į ugnį Mžk.
Dictionary of the Lithuanian Language.